Naudojant daug vaisių ir daržovių, tokių kaip morkos, gali sumažėti vėžio ir širdies bei kraujagyslių ligų rizika. Morkose taip pat gausu vitaminų, mineralų ir ląstelienos. Įrodyta, kad morkose esantys karotenoidai efektyviai mažina laisvųjų radikalų kiekį, todėl yra priskiriami vežio riziką mažinančioms medžiagoms. Morkose esantis beta karotenas, kaip rodo ne vienas atliktas tyrimas, gali sumažinti plaučių vėžio riziką. Morkose yra vitamino A, kurio stygius gali sukelti kseroftalmiją. Tai progresuojanti akių liga, dėl kurios gali sutrikti regėjimas. Morkose esantys antioksidantai ir fitochemikalai gali padėti sureguliuti cukrinio diabeto laipsnį. Nors maždaug ketvirtadalis morkose esančių angliavandenių yra cukrus, tačiau apskritai angliavandenių yra morkose nėra daug. Morkose yra antioksidantams priskiriamo vitamino C. Jis ypač pagerina imuninės sistemos funkcijas, taigi padeda užkirsti kelią ligoms.
Morkų veislės ir hibridai
Morkų veislės, pagal šakniavaisių formą, grupuojamos į tipus. Lietuvoje labiausiai paplitę šie: Amsterdam, Nantes, Nantes- Berlikum, Berlikum, Flaklee, Imperator, Chanteny. Ypač Lietuvoje paplitusios morkos su Nantes tipo šakniavaisiais.
Sėklos ant juostų
Sėklų pardavėjai daržininkams mėgėjams parduoda specialiai sėjai paruoštas sėklas juostose. Hibridinių veislių sėklų juostos 4-7 m. ilgio. Šis sėjos būdas turi nemažai privalumų: patogu sėti, juostos sugeria dirvos drėgmę, sėklos pasėjamos tolygiai, daigų nereikia retinti.
Morkų sėja
Ankstyvąjai morkų sėjai parenkamos lengvesnės, pavasarį greičiau džiūstančios dirvos: geros struktūros priesmėliai ar lengvi priemoliai su laidžiu podirviu ir neaukštai esančiu gruntiniu vandeniu. Morkų sėklos smulkios ir negreitai dygsta. Paprastai sėjama tiesiai į dirvą. Morkos sėjamos anksti pavasarį, pradžiūvus dirvai ir sužydėjus šalpusniams. Žiemai laikomas morkas geriausia sėti gegužės mėnesį. Morkų sėklas reikia sėti į šviežiai paruoštas vagas ir į šiek tiek drėgną dirvą, geriausia apniukusią dieną. Planuojant auginti morkas, visuomet reikia atsiminti, kad šakniavaisių ilgis ir lygumas pirmiausia priklauso nuo dirvos sluoksnio supurenimo gylio, o labai geri derliai išauginami tik tuomet, kai šakniavaisiai būna ilgi.