Būtų sunku rasti tikslų atsakymą į klausimą, kiek elektros energijos sunaudoja žmogus. Kiekvieno poreikiai skirtingi, kiekvieno namuose nevienodas skaičius elektros prietaisų, todėl rezultatų įvairovė neišvengiama. Kita vertus, įmanoma apskaičiuoti vidurkį. Na, o kai kurios socialinės grupės daro itin stiprią įtaką skaičių požiūriu.

Tema apie elektros sąnaudas (ir, žinoma, tarifus) labai aktuali studentams. Šiuolaikinis studijų procesas neįsivaizduojamas be kompiuterio. Darant grupinius darbus, tariamasi prisijungus socialiniame tinkle, taip pat dalijamasi failais. Kompiuteriu rašomi įvairiausi rašto darbai. Jis reikalingas norint sužinoti, ar mokslui skirta knyga yra bibliotekoje. Naudodami kompiuterį studentai kartu gilina ir žinias, kaip dirbti su viena ar kita programa. Tuomet pasikliaujama paieškos sistemomis bei nufilmuotais paaiškinimais, kaip veikia konkreti funkcija, pavyzdžiui, pasikliaujamojo intervalo apskaičiavimas „Excel‘yje“. Visgi bene daugiausia laiko pareikalauja jau minėti rašto darbai, mat stengiantis sukurpti keletą puslapių tenka pasukti galvą. Ieškoma informacijos ne tik knygose, bet ir internete. Klijuojami sakiniai, siekiama aiškumo ir sklandumo. Dėl gero rezultato parašytas darbas dar perskaitomas. Praeina tikrai ne pusvalandis, tad suprantama, jog neišsiverčiama be elektros energijos.

Parašytą darbą reikia spausdinti. Spausdintuvas taip pat veikia naudodamas ne orą. Na, o jei dar vyksta rašymo procesas ir nusprendžiama padaryti pertraukėlę, geriausiu draugu tampa šaldytuvas. Čia susirandama maisto, kuris mikrobangų krosnelėje įgauna šilumos ir priverčia varvinti seilę. Ir jokia paslaptis, kad šaldytuvui bei mikrobangų krosnelei reikia elektros. Be jos neveiktų nei vienas, nei kitas prietaisas. Ir tai dar ne viskas. Per paskaitą, kuri pasirodė gana nuobodi, pavyko gerokai ištuštinti išmaniojo telefono bateriją. Komunikacijos įrenginys su dideliu ekranu, visai vertas plytos vardo ir pasižymintis didoka baterijos talpa, rašant darbą jungiamas į rozetę, kad kitą dieną būtų galima siųsti žinutes ir naršyti internete.

Atliekant namų darbus ir ruošiantis atsiskaitymams nesinori praleisti mėgstamo serialo. (Norėtųsi sakyti „mylimo“, bet taip kalbininkų kantrybės taurė būtų perpildyta, nes mylimi juk žmonės, o ne serialai.) Taigi, jungiamas televizorius, kuris, kaip ir daugybė kitų namuose esančių daiktų, naudoja elektros energiją. Ir visai nesvarbu, ar tai senas „Šilelis“, ar krūvą pinigų kainavęs ir išmaniuoju tituluojamas įrenginys.

Kalbant apie studentus egzistuoja tam tikra tendencija, apie kurią liaudyje vyrauja kalbos. Tai paskutinę naktį atliekami darbai. Ir ką gi tai reiškia? Ogi tai, jog ne tik kraunamas kompiuteris, ne tik telefonas ruošiamas naujiems iššūkiams, ne tik maistas šyla mikrobangų krosnelėje, bet ir elektros lemputė palubėje dega. Tai dar vienas įrodymas apie elektros svarbą. Toks paskutinės nakties „sindromas“ turi tiesioginę prasmę – darbai atliekami naktį. Vadinasi, studentams elektros reikia turbūt labiau nei kai kurioms kitoms žmonių grupėms. Elektra iš tiesų reikalinga visiems, tačiau likus keletui valandų iki darbo įteikimo ji būtina. Žinoma, tais atvejais, kai nepavyksta nugalėti minėtojo „sindromo“. Tada nerūpi nei serialai, nei tai, kas gero yra šaldytuve.

Esame apsupti visokiausių prietaisų. Vienus naudojame pramogai, kitus darbus. Dauguma padeda atlikti ir viena, ir kita. Tiems prietaisams reikalinga nenutrūkstama energija. Dėl to kiekvienuose namuose yra bent kelios rozetės. Ir studentai, siekdami tobulo namų darbo rezultato (net jei viskas atliekama ir paskutinę naktį), nuo rozetės nežada niekur trauktis…