Namai

Ko nežinojote apie Ekovatą?

ekovataDaugelyje žiniasklaidos priemonių vis netyla kalbos apie ekologiškumą. Diskutuojame kokie produktai ekologiški, kokie ne. Reikia pastebėti, kad apie statybinių medžiagų ekologiškumą taip pat reikia kalbėti ir šviesti žmones. Statybinės medžiagos taip pat turi būti ekologiškos. Medžiagos ekologiškumas traktuojamas ne tik taip, kad ji pati neteršia aplinkos. Labai svarbu, kad gamybos metu būtų naudojamos ekologiškos medžiagos ir pats gamybos procesas neterštų aplinkos.  Daugelį pastatų apšiltinama akmens vata. Nors ekovatos panaudojimo mąstai auga, tačiau žmonės turėdami mažai žinių renkasi akmens vatą. Apie ekovatos privalumus plačiau gali paskaityti čia.  Akmens vata išskiria kvėpavimo takus blogai veikiančią  medžiagą- metanalis.

Didžiausias reikalavimas apšiltinimo medžiagai – gera šilumos izoliacija. Tai itin reikalinga atšiauriam Lietuvos klimatui. Šaltuoju metų laiku tai duoda ne tik šilumos, bet ir padeda sutaupyti finansų, kuriuos išleidžiame pastato ar namo šildymui. Ekovatos šilumos laidumo koeficientas itin geras 0,038, tai reiškia, kad 5 cm storio sluoksnio varža yra 1,30. Reikia pastebėti, kad vienas iš didžiausių privalumų, kad ekovata yra „kvėpuojanti“ medžiaga.

Taip pat dar vienas iš šios medžiagos privalumų, kad ji puikiai apsaugo nuo triukšmo. Kai kurios įrašų studijos šia medžiaga izoliuoja savo sienas. O tai daug ką pasako apie ekovatą.

Toliau trumpai pristatysime kuo ekovata skiriasi nuo mineralinės vatos. Žmonės dažnai šias dvi medžiagas maišo. O reikia, pastebėti, kad jos yra labai skirtingos. Viena kenksminga sveikatai, kita yra visiškai ekologiška ir nedaro jokio poveikio nei žmonėms, nei aplinkai.

  • Jei pro mikroskopą pažiūrėsime į stiklo ar akmens vatą, mes pamatysime akmeninius ar stiklinius plaušelius. Tie plaušeliai lengvai praleidžia drėgmę. Jei pasirinkote apšiltinti pastatą šia medžiaga, jūs turėsite naudoti drėgmę izoliuojančią plėvelę. Jei netyčia „pamiršite“ panaudoti šią plėvelę, tai galite gauti šaldantį efektą. Nes susidarius ledui, paskui jam tirpstant gadinamas pats pastatas. Drėgme neišgaruoja, o tiesiog pūdo konstrukcijas, jei jos yra medinės. Tuo tarpu ekovata nekaupia drėgmės, o ją tiesiog išspinduliuoja į aplinką. Taigi jums nereikės sukti galvos nei dėl plėvelių, nei dėl dar kokių izoliacinių medžiagų. Ekovata viskuo pasirūpins už jus.
  • Daugelis galvoja, kad ekologiškos medžiagos yra gana degios, todėl jas pavojinga naudoti. Tačiau ekovata yra priskiriama sunkiai degių medžiagų grupei. Jei jūsų namas medinis, tai jūs apšiltinę jį ekovata apsaugosite nuo tiesioginio ugnies poveikio. Taigi jūsų namą ne tik saugos šilumą, bet ir saugumas.
  • Taip pat dar vienas iš ekovatos kaip šiltinimo medžiagos privalumų, kad ji puikiai apsaugo nuo triukšmo. Kai kurios įrašų studijos šia medžiaga izoliuoja savo sienas. O tai daug ką pasako apie ekovatą.
Automobiliai

Perkate dėvėtas padangas – turite apie tai žinoti

padangosPadangos viena iš svarbiausių dalykų, kurie atsakingi už saugumą kelyje. Todėl rinktis padangas kiekvienas vairuotojas turėtų gana atsakingai. Visų pirma, kad užtikrintų ne tik savo, bet ir keleivių saugumą. Kaip teigia UAB Trunda padangos ekspertas, dažnai vairuotojai taupydami renkasi dėvėtas padangas. Tačiau jos turi kai kurių trūkumų. Kokie tie trūkumai ir kaip juos ištaisyti pakalbėsime šiame straipsnyje.Su nenaujomis padangomis reikia vengti didelio greičio ir automobilio perkrovų. Ypač atsargiai būtina važiuoti žiemą.

Naujas, restauruotas padangas arba važiuotas padangas, sumontavus ant ratlankių, būtina jas subalansuoti. Automobilio ratuose gali pasireikšti statinis ir dinaminis disbalansas. Statinį disbalansą nesunku surasti uždėjus ratą ant ašies. Sunkioji rato dalis pasisuka žemyn. Viršutinėje rato dalyje įtvirtinus svarelius, ratą galima išsverti. Tačiau greitaeigio automobilio ratams to nepakanka. Statiškai išsvertas ratas gali būti neišsvertas dinamiškai. Esant dinaminiam disbalansui, išcentrinė jėga stengiasi apversti besisukantį ratą. Tik atitinkamai pritvirtinus svarelius, galima sukurti priešingos krypties momentą.

Automobilio vibraciją važiuojant sukelia netaisyklingos formos padangos. Joms sukantis, automobilio kėbulas kilnojasi aukštyn ir žemyn. Radialinis ir šoninis rato mušimas gali atsirasti išdilus rato guoliui, stebulei, išlinkus pusašiui ir dėl kitų priežasčių. Nevienodo storio protektorius arba padangos šonai, kurie atsiranda gaminant arba taisant padangą, taip pat sukelia nemažą vibraciją.

Tiksliai padangas subalansuoti galima tik specializuotose dirbtuvėse. Dabartinėmis balansavimo staklėmis disbalansą galima išmatuoti labai tiksliai – net vieno gramo tikslumu. Praktiškai didžiausias leistinas disbalansas lengvojo automobilio ratui neturi viršyti 30 g. Naujausios staklės rato radialinį ir šoninį mušimą matuoja šimtosiomis milimetro dalimis. Geros tos staklės, kuriose ratas tvirtinamas per kiaurymes, skirtas rato tvirtinimo varžtams.

Mažose padangų dirbtuvėlėse sudėtingos įrangos gali ir nebūti. Jose paslaugos pigiausios. Geriau įrengtos dirbtuvės esti didesnėse padangų parduotuvėse ir serviso įmonėse. Firminiuose automobilių serviso centruose įranga ir darbų kokybė geriausi, o įkainiai aukščiausi.

Pagirtinai elgiasi tų dirbtuvių darbuotojai, kurie duoda keleto dienų atliktų darbų garantiją. Tuomet padangas galima patikrinti važiuojant, o pastebėjus disbalansą, vėl kreiptis į tuos pačius darbuotojus, kad ištaisytų klaidas.

Dažnai padangos protektorius nesusidoroja su jam skirta užduotimi ir automobilis įklimpsta. Tokiu įklimpusiu automobiliu bandoma išvažiuoti dedant grandines ant ratų, kišant po ratais vielinius kilimėlius, taikant rankines ar elektrines gerves, pripučiamas pagalves, kasant žemę arba sniegą ir daugeliu kitų būdų. Dabar sparčiai plinta automobilio ratų buksavimo mažinimo priemonės. Prie varančių ratų ilgesniam laikui yra tvirtinami metaliniai diskai. Pasunkėjus važiavimo sąlygoms į šiuos diskus įstatomos plastikinės mentelės. Tai nesunkus, minutės darbas. Taip galima važiuoti ir gerokai apsnigtu arba pažliugusiu keliu. Įvažiavus į gerą kelią , menteles reikia nuimti.

Namai

Apie Tytuvėnų miškų urėdiją

misko pardavimasMiškininkai savo darbo vaisius palieka vertinti ateinančioms kartoms. Daugiau kaip prieš 80 metų mūsų kolegų sodintos pušaitės šiandien brandžiais pušynais, mažos eglaitės – paslaptingais eglynais. O štai mūsų prigiję sodinukai oš tiems, kurie miškuose šeimininkaus po kelių dešimtmečių metų – sako Tytuvėnų miškų urėdijos urėdas Svajūnas Vaitekūnas. Laiko ratas nenumaldomai sukasi ir miškuose atspindi kadaise nuveiktus reikšmingus darbus bei padarytas klaidas. Iki šiandienos ėjome labai sudėtingu keliu. Perimdami ankstesnių kartų patirtį, mokomės išvengti klaidų ir dirbti taip, kad ateinančios kartos mūsų jiems paliktus miškus matytų kaip profesionalaus, atsidavusio ir prasmingo darbo rezultatą. Todėl ir šiuo metu Lietuvos miško pardavimas turėtų būti vykdomas atsakingai, kad būtų ką palikti ateities kartoms.

Tytuvėnų miškų urėdija įsteigta 1929 metais, reorganizavus Raseinių miškų urėdiją. Anuomet naujai įsteigtoje miškų urėdijoje valstybiniai ir privatūs miškai užėmė 16 tūkstančių hektarų plotą.

1990 m. grąžinamas dabartinis Tytuvėnų miškų urėdijos pavadinimas. Priėmus tarybinių ūkių bei kolūkinius miškus. Tytuvėnų miškų urėdijai priklausė apie 40 tūkstančių ha. miško. Daug žalos miškams padarė 1993 m. sausį praūžęs uraganas.  Jo metu išlaužyta apie 160 tūkst.  Geriausių eglynų. 1994  m. audrą atlaikiusias, tačiau nusilpusias egles masiškai užpuolė kenkėjai – kinivarpos. Dešimtis hektarų miškininkams  teko iškristi plynai, daug  kur liko išretėję eglynai. Šių stichinių nelaimių pasekmės buvo jaučiamos ilgiau kaip dešimtmetį, dėl jų stipriai sumažėjo eglynų plotai. Tačiau miškininkai sėkmingai atlaikė šį išbandymą. Šiuo metu urėdijoje yra girininkijos. Bendras miškų urėdijos teritorijoje 44, 7 ha.

Atkurtos Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu vėl ne kartą pasigirdo kalbų apie Tytuvėnų miškų urėdijos panaikinimą, miškų plotus paskirstant aplinkinėms miškų urėdijoms. Šie užmojai būdavo grindžiami tuo, jog Tytuvėnų miškų urėdija yra nedidelė. Tačiau ir Lietuvos ir užsienio ekonomistai yra pastebėję, kad ne įmonės dydis lemia jos darbo efektyvumą. Be to, urėdijos miškingumas didėja sparčiausiai – jos rodikliai geriausi Lietuvoje

Urėdijos miškų plotai išsidėstę trijų rajonų savivaldybių – Kelmės, Raseinių ir Radviliškio – teritorijose. Urėdijos miškingumas nuo 21 proc. 1970 m. išaugo iki 28,3 proc. 2012 m. Nuo 2001 metų urėdija atnaujino miškų įveisimą nederlingose žemdirbystei nenaudojamose  žemėse. Miškų įveisimo apimtys tokiuose plotuose išaugo nuo 2-7 ha 2001 – 2002 m.

Verslas

Siuntos į Daniją – kaip siųsti be rūpesčių

siuntos i danijaDažnai mūsų įmonė gauna daug klausimų dėl to, kas nutiks, jei jų siunta į Daniją bus sugadinta arba pamesta. Kai kurių siuntų į Daniją mes nepriimame visiškai. Apie tai daugiau informacijos galite rasti čia.

O dabar trupai apie tas siuntas, kurias gabename į Daniją. Žemiau pateikta informacija galioja visoms šalims, į kurias vežamos siuntos ir kroviniai. Todėl atidžiai perskaitykite ir žinosite kaip spręsti iškilusias problemas su vežėjais.

Kaip jau minėta, CMR konvencijoje įtvirtinta, kad vežėjas, kuris prarado dalį arba visą krovinį, privalo atlyginti žalą. Paprastai kompensacijos suma apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietovėje ir tuo laikotarpiu, kai krovinys buvo priimtas vežti. Konvencija nustato, kad tokiais atvejais krovinio vertė įvertinama pagal biržos kainas, o jei tokių nėra, – pagal rinkos kainas, o jei nepavyksta nustatyti rinkos kainų, tada krovinio vertė nustatoma pagal to paties asortimento ir kokybės prekių vertę, Be to, šiame tarptautiniame susitarime nustatyta, kad tokiais atvejais turi būti kompensuojamas visas priklausantis užmokestis už krovinio vežimą, muitų rinkliavos ir mokesčiai bei kitos su krovinio vežimu susijusios išlaidos, jei paprastas krovinys, ir kompensuojama proporcingai nuostolio dydžiui, praradus dalį krovinio. Kiti nuostoliai nekompensuojami. CMR konvencijoje įtvirtinta, kad kompensacija negali viršyti 8,33 atsiskaitymo už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio.

Konvencija nurodo, kad vežėjas turi pareigą kompensuoti nuostolius ir tais atvejais, kai siuntos pristatymo terminas viršijamas ir pagal; sutartį įgaliojimus turintis asmuo įrodo, kad dėl to padaryta žala. Tačiau minėti nuostoliai neturi viršyti užmokesčio už vežimą.

Pasitaiko atvejų, kai krovinys  ar siunta sugadinami. Tokiais atvejais vežėjas turi sumokėti kompensaciją, kuri paprastai yra lygi krovinio nuvertėjimo sumai. Kompensacija negali viršyti sumos, kurią reikėtų sumokėti visiškai praradus krovinį, jeigu dėl sugadinimo nuvertinamas visas krovinys, bei sumos, kurią reikėtų sumokėti praradus sugadintą krovinio dalį, jeigu dėl  sugadinimo nuvertinama tik dalis krovinio.

Išskirtiniais atvejais, kai yra aiškus pagrindas manyti, kad krovinys ar siunta gali būti prarastas, sugadintas arba sutartu laiku nepristatytas į paskirties vietą, siuntėjas gali nustatyti papildomą krovinio vertę. Tokiu atveju krovinį siunčiantis asmuo turi padaryti atitinkamus įrašus važtaraštyje, kad bus pamokėtas suderintas užmokesčio už vežimą priedas. Tokiu atveju iškilus žalos atlyginimo klausimui (t. y. Kai deklaruojama papildoma krovinio vertė), gali būti pareikalauta papildomai pagal deklaruotą krovinio vertę atlyginti papildomą žalą.

CMR konvencijoje nustatyta, kad įgaliojimus turintis asmuo gali pareikalauti sumokėti palūkanas nuo sumos, skirtos kompensacijai. Konvencijoje įtvirtinta, kad 5 proc. metinės palūkanos pradedamos apskaičiuoti nuo tos dienos, kai vežėjui raštu pateikiamas reikalavimas. Tais atvejais, kai vežėjui raštu pateikiamas reikalavimas. Tais atvejais, kai reikalavimai nebuvo pateikiami, nuo ieškinio pateikimo dienos.

Pretenzijos ir bylinėjimasis dėl siuntos ar krovinio

Jeigu gavėjas priima krovinį, neįvertindamas kartu su vežėju krovinio būklės ir nepareikšdamas jam pretenzijų dėl dalies krovinio praradimo ar sugadinimo, laikoma, kad gavėjas priėmė krovinį tokios būklės, kokia fiksuota važtaraštyje.

Konvencijoje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai krovinio nuostoliai ar sugadinamas išoriškai nėra akivaizdūs, pretenzijos turi būti pateikiamos raštu. Dokumentas nurodo, kad dėl krovinio akivaizdžių nuostolių ar sugadinimo pretenzijos turi būti pareiškiamos vėliausiai krovinio priėmimo metu. Kai nuostoliai ar sugadinimas nėra akivaizdūs – ne vėliau kaip per septynias darbo dienas nuo krovinio priėmimo (neskaitant sekmadienių ir švenčių dienų).