Šiandien ir individualiuose namuose, net gerokai nutolusiuose nuo miestų galima įsirengti vandentiekį ir mėgautis vandeniu, tekančiu iš čiaupo. Bet tam, kad vandeniui būtų iš kur atbėgti, turi būti vandens šaltinis. Nuo seno pagrindinis vandens šaltinis kaimo vietovėse ir individualiuose namuose, kurie neprijungti prie centrinio vandentiekio, buvo šulinys. Šiandien sparčiai populiarėja gręžiniai. Tiesa, malonumas nepigus. Tie, kurie turi galimybę rinktis, svarsto šias dvi alternatyvas, kurių kiekviena turi ir privalumų, ir trūkumų. Kokių?
Vandens gręžinys: privalumai ir trūkumai
Kalbėdamas apie gręžinio privalumus kaunosantechnikas.lt atstovas pirmiausia akcentuoja vandens švarumą. Pavyzdžiui, gyvenantieji daugiabučiuose tikrai negali mėgautis tokiu gėlu vandeniu, koks pasiekia čiaupą iš gręžinio. Tai didelė investicija, bet investicija į savo ir savo šeimos sveikatą. Gręžinio vanduo – kokybiškas, turtingas reikiamų medžiagų ir neturintis savo sudėtyje nitratų bei nitritų.
Turėdami nuosavą vandens gręžinį namo šeimininkai gali juo naudotis kiek tinkami – vanduo neribojamas. Todėl vandens iš gręžinio užteks ne tik maistui gaminti, atsigerti, praustis ir kitiems buities darbams atlikti, bet ir daržui, vejai laistyti. Maža to, gręžinio vandens galima naudoti labai daug, pavyzdžiui, dideliam lauko baseinui pripildyti, fontanui ir pan. Paprastai, jei vanduo iš šulinio, tai yra galimybė, kad jo pritrūks, pavyzdžiui, didžiuliam baseinui, nes taip greitai šulinyje vanduo nesipildo. Jei esate prisijungę prie centralizuoto vandentiekio ir mokate už vandenį, tai baseino pripildymas atsieis nepigiai, o ką jau kalbėti, kad vandenį juk reikia keisti, negali visą vasarą tas pats baseine būti. Taigi, šiuo atveju gręžinys turi daugiausia pranašumų.
Dar vienas gręžinio privalumas – į jį nepatenka paviršiniai vandenys.
O kaip teigia Kauno Santechnikas, geriausia yra tai, jog gręžinio eksploatacijos laikas gali siekti net ilgiau kaip pusšimtį metų, todėl investicija tikrai yra ilgalaikė, o nauda – didžiulė.
Bet kaip ir viskas, kas turi privalumų, turi ir bent minimalių trūkumų. Kartais pasitaiko, kad gręžinio vandenyje gali būti viršyta geležies bei mineralinių druskų norma. Bet šis trūkumas yra nedidelis, kadangi rinkoje yra efektyvių filtrų, kuriuos sumontavus – problemos kaip nebūta. Vienu esminių gręžinio trūkumų (kuris nėra susijęs su gręžinio vandens kokybe) įvardijama aukšta įrengimo kaina.
Tiesa, reikia nepamiršti, kad gręžinio įrengimas turi būti dokumentuotas.
Šulinys: privalumai ir trūkumai
Santechnikai patvirtina, kad didžiausiu šulinių privalumu yra gerokai žemesnė, palyginti su gręžiniu, šulinio įrengimo kaina. Todėl būtent šis kriterijus dažniau nulemia šulinio pasirinkimą, kai svarstomos dvi minėtos alternatyvos.
Kalbant apie šulinio trūkumus pirmiausia reikia paminėti tai, jog čia subėga vanduo iš paviršinių vandens šaltinių, gruntinių vandenų, tad vanduo vartoti maistui nėra saugus. Šulinio vandenyje itin dažnai aptinkamas gerokai normas viršijantis nitratų ir nitritų kiekis.
Įrengti šulinį yra gerokai sudėtingiau, nes reikia daug fizinių jėgų ir žinių, kad būtų mažiausiai rizikuojama ir būtų sėkmingai pasiektas vanduo. Be to, vienas žmogus šulinio neįrengs, net dviese tą padaryti itin sunku. Gruntas irgi turi labai didelės įtakos, kiek truks šulinio kasimo darbai.
Taigi, įvertinus gręžinių ir šulinių privalumus bei trūkumus, matyti, kad gręžinys turi gerokai daugiau privalumų ir mažiau trūkumų, palyginti su šuliniu. Jei rūpinatės savo ir namiškių sveikata, geriau investuoti į vandens gręžinį ir mėgautis gėlu vandeniu. O šulinio vandens kokybė abejotina, ją nuolat reikia tikrinti, patį šulinį prižiūrėti, kad į jo vandenį patektų kuo mažiau nereikalingų medžiagų.