Namai

Apie Tytuvėnų miškų urėdiją

misko pardavimasMiškininkai savo darbo vaisius palieka vertinti ateinančioms kartoms. Daugiau kaip prieš 80 metų mūsų kolegų sodintos pušaitės šiandien brandžiais pušynais, mažos eglaitės – paslaptingais eglynais. O štai mūsų prigiję sodinukai oš tiems, kurie miškuose šeimininkaus po kelių dešimtmečių metų – sako Tytuvėnų miškų urėdijos urėdas Svajūnas Vaitekūnas. Laiko ratas nenumaldomai sukasi ir miškuose atspindi kadaise nuveiktus reikšmingus darbus bei padarytas klaidas. Iki šiandienos ėjome labai sudėtingu keliu. Perimdami ankstesnių kartų patirtį, mokomės išvengti klaidų ir dirbti taip, kad ateinančios kartos mūsų jiems paliktus miškus matytų kaip profesionalaus, atsidavusio ir prasmingo darbo rezultatą. Todėl ir šiuo metu Lietuvos miško pardavimas turėtų būti vykdomas atsakingai, kad būtų ką palikti ateities kartoms.

Tytuvėnų miškų urėdija įsteigta 1929 metais, reorganizavus Raseinių miškų urėdiją. Anuomet naujai įsteigtoje miškų urėdijoje valstybiniai ir privatūs miškai užėmė 16 tūkstančių hektarų plotą.

1990 m. grąžinamas dabartinis Tytuvėnų miškų urėdijos pavadinimas. Priėmus tarybinių ūkių bei kolūkinius miškus. Tytuvėnų miškų urėdijai priklausė apie 40 tūkstančių ha. miško. Daug žalos miškams padarė 1993 m. sausį praūžęs uraganas.  Jo metu išlaužyta apie 160 tūkst.  Geriausių eglynų. 1994  m. audrą atlaikiusias, tačiau nusilpusias egles masiškai užpuolė kenkėjai – kinivarpos. Dešimtis hektarų miškininkams  teko iškristi plynai, daug  kur liko išretėję eglynai. Šių stichinių nelaimių pasekmės buvo jaučiamos ilgiau kaip dešimtmetį, dėl jų stipriai sumažėjo eglynų plotai. Tačiau miškininkai sėkmingai atlaikė šį išbandymą. Šiuo metu urėdijoje yra girininkijos. Bendras miškų urėdijos teritorijoje 44, 7 ha.

Atkurtos Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu vėl ne kartą pasigirdo kalbų apie Tytuvėnų miškų urėdijos panaikinimą, miškų plotus paskirstant aplinkinėms miškų urėdijoms. Šie užmojai būdavo grindžiami tuo, jog Tytuvėnų miškų urėdija yra nedidelė. Tačiau ir Lietuvos ir užsienio ekonomistai yra pastebėję, kad ne įmonės dydis lemia jos darbo efektyvumą. Be to, urėdijos miškingumas didėja sparčiausiai – jos rodikliai geriausi Lietuvoje

Urėdijos miškų plotai išsidėstę trijų rajonų savivaldybių – Kelmės, Raseinių ir Radviliškio – teritorijose. Urėdijos miškingumas nuo 21 proc. 1970 m. išaugo iki 28,3 proc. 2012 m. Nuo 2001 metų urėdija atnaujino miškų įveisimą nederlingose žemdirbystei nenaudojamose  žemėse. Miškų įveisimo apimtys tokiuose plotuose išaugo nuo 2-7 ha 2001 – 2002 m.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.